fbpx

Neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimas

Kai darbuotojui neišmokamas priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, Darbuotojas turi raštu kreiptis į darbdavį. Jeigu darbdavys nepatenkina prašymo, darbuotojas gali kreiptis į mus dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir patikėti visą darbą atlikti mums.

Kaip teigiama Darbo Kodekso 146 str. 2 skirsnyje, Darbo santykių sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Išimtis: nebent šalys (darbuotojas ir darbdavys) susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo atleidimo iš darbo dienos.

Darbo užmokesčio sąvoką aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 139 str.

Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimas

Darbo užmokestį sudaro:

  • bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis)
  • papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • priedai už įgytą kvalifikaciją;
  • priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
  • premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
  • premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
  • darbo santykiams nepasibaigus ir darbdaviui dėl jo kaltės vėluojant mokėti atlyginimą ar kitas su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.
  • Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Dardavys su Jumis neatsiskaitė? Mes galime jums padėti atgauti teisėtai uždirbtą Jūsų atlygį!